...Ir Skirsnemunė yra lietuvių perdirbta iš senesnio sūduviško vardo *Kirsnemune (*Kiršnemune, *Keršnemune), sudurto iš prūsų kirsa < *kirša(n), kerša(n) „ant“, „aukšt“, „virš“ + liet. Nemunas ir reiškusio Antnemunė, Aukštnemunė. Plg. tos pat darybos prūsų vietovardžius Kirsappen (1405), Kirsneydin (1379): prūsų kirsa + prūsų ape „upė“ ir Neyden (Sembos upelis), taip pat latv. Cersupji, *Cirsanguri. Tai patvirtina šaltininis Skirsnemunės apylinkėje pastatytos ordino pilies pavadinimas Kirsmemela, 1313, kuriame tik Nemuno vardas pakeistas sulotynintu vok. Memel. Kiti ordino šaltiniai rašo Kersememel, Kirsmemel, Kersmemel, Kyrsmymel, taip pat Vytautas savo vokiškuose laiškuose Kirsmemel, Kirschmemel. Dėl liaudinės etimologijos vardas vokiečių buvo perdirbtas į Cristmemela (P. Dusburgietis), Cristmemel, kurią Sembos Kanauninkas kartą parašė net Christi Memela „Kristaus Nemunas“. Ir Lietuvos Metrikoje pasitaiko Kerštomoni greta Skerstomoni, Skerštomoni (Kazimiero valdymo metu), o XVI a. paprastai rašoma Skerstomon, Skirstomon (1557), Kerstomoni (1563). Gudiškai rašytuose inventoriuose vartojama ir Skirstymoni (1564), Skirstymon (1553), iš jų ir dabartinis lenk. Skirstynton. Aleksandro 1501 m. unijos akte yra išlikusi ir lytis su slaviškai neperdirbtu antruoju sandu: dgs. kilm. Skyersthnemunow. Viename vokiškame 1449 m. akte vėl pasirodo Skersnemen. Taigi šaltinių rašymas rodo, kad dabartinis miestelio vardas yra išriedėjęs iš senesnės lyties *Skirstnemunė ir kad greta galėjo būti sakoma ir *Skersnemunė. Matyti, pasibaigus karams panemunėse įsigyvenę lietuviai pirmąjį sūduviško vardo sandą, kaip nesuprantamą, saviškai išsietimologizavo, sujungdami jį su skirsti, „skilti“, „plyšti“ ir skersas...

Informacijos šaltinis:   http://terra.punskas.pl