Medinė Kristmemelio (Skirsnemunės) pilis žinoma Christi Memela, Cristmemela, Cristmemel, Cristmymmel, Kirsmemela, Kirsmemel, Kirsmomel, Kersememel, Kyrsmymel, Kirsmemel, Kyrschmemmel, Kirsmymmel vardais.

Kryžiuočiai Kristmemelio pilį pastatė 1313 m. balandžio 8–22 d. (Canonici, 1861, p. 285). Didysis magistras Karolis iš Tryro, „norėdamas praplėsti krikščionių žemes, subūrė visą savo kariuomenę ir Nemuno pakrantėje, per šešias mylias aukščiau Ragainės, pastatė Kristmemelio pilį.

Audronės Vaivadienės foto

Antkalniškių piliakalnis stūgso į vakarus nuo kelio Kaunas - Jurbarkas, dešiniąjame Nemuno krante. Iš šiaurės rytų jį juosia Gustintakio slėnis, iš pietų - Nemunas. Piliakalnio šlaitai statūs: 26 - 30 m. aukščio. Piliakalnio viršuje išsiskiria ovalo formos 38 m. ilgio ir 28 m. pločio aikštelė, o nuo gretimos aukštumos piliakalnį saugo puslankiu supiltas 1,5 m. aukščio pylimas. 1960 m. vykdytų archeologijos tyrimų metu piliakalnio papėdėje buvo rasta lipdytos keramikos šukių. Manoma, jog piliakalnis yra I tūkst. - II tūkst. m. e. pradžios.

Bisene

Medinė Bisenės pilis žinoma Bisene, Bisena, Bisen, Bisin, Bison vardais. Kartupėnų piliakalnyje stovėjusi Bisenės pilis, XIII-XIVa. buvo viena iš svarbiausių lietuvių kovoje su kryžiuočiais. Iš čia kunigaikštis Vytenis puolė Kristmemelį.

Vokiečių kronikos apie Bisenę rašė : "1283 m., baigę nukariauti Prūsiją ir pradėję nuolatinį karą su Lietuva, kryžiuočiai pirmuoju savo taikiniu pasirinko Bisenės pilį. Prūsijos žemės magistras Konradas iš Tirbergo „su didele kariuomene perėję žiemos metu užšalusį Nemuną ir, įsiveržę į Lietuvos žemę, nuo ryto iki pietų smarkiai puolė pilį, vardu Bisenė, ir puldami buvo taip įnirtę, kad, nukovę daugybę pilies gynėjų ar mirtinai sužeidę, galop įsiveržė į ją ir pavertė pelenais, vienus pilėnus paėmę į nelaisvę, o kitus sužeidę. Kita kariuomenės dalis įsibrovė į šios pilies apygardą ir, nusiaubusi kraštą ugnimi, su didžiausiu grobiu sugrįžo atgal.