Rita Šemelytė, Savaitraštis „Šeimininkė“

Į Skirsnemunę traukė pėsti ir važiuoti. Žmonių būdavo tokia gausybė, kad tekdavo iškinkyti arklius, pasistatyti palapines ar pernakvoti kur daržinėje ant šieno, kol ateis eilė pas daktarą Gadliauską. Ne veltui toks gajus ir iki šiol aktualus posakis „Visos ligos nuo nervų“. Nuo jų daktaras daugiausia ir gydė.

Kai žmonės prarasdavo viltį pasveikti, išbandydavo visas tradicines gydymo priemones, kažkaip sužinodavo, kad Skirsnemunėje gyvena daktaras, stebuklingai gydantis ligas, kad jo vaistų receptas, perduodamas jau į penktą kartą, praktikoje naudojamas pusantro šimto metų, padeda pasveikti. Ir žmonės pagydavo, registracijos žurnale palikę dėkingumo įrašus.

Šiuo metu Gadliauskų namuose žmones priima pirmojo garsaus gydytojo provaikaitis Juvencijus Gadliauskas.

Juvencijus Gadliauskas

Nervų ligas gydo paslaptingais vaistais

Kiekvienoje Gadliauskų šeimos kartoje būdavo žmogus, padedantis kitiems įveikti ligas.
Skirsnemunėje (Jurbarko r.) nuo seno gyvenančių Gadliauskų šeimoje dalia rūpintis tais, kuriems truputį blogai su nervais, dažniausiai atitekdavo vyriausiajam sūnui.

„Moku gaminti tik vaistus, kurių receptus paliko tėvas ir kurie iš rankų į rankas keliavo šimtmečius“, - sakė Juvencijus.

Atsiminimas apie Sebastijoną Gadliauską

"Kitas epizodas, likęs mano atmintyje, susijęs su medicina. Tuo metu Lietuvoje labai pagarsėjęs buvo Skirsnemunėje gyvenęs žolininkas Sebastijonas Gadliauskas. Buvo jis kilęs iš bajorų, o dar svarbesnė ta aplinkybė, kad jis buvo antros grupės regėjimo invalidas. Susiruošiau vieną gražią dieną ir nukakau pas tą žmogų. Papasakojo jis man tikrai įdomią savo protėvių istoriją, parodė atsiliepimų knygą, kurioje, jo žodžiais tariant, yra padėkų net iš žydų žemės. Jis tvirtino, kad jo žolelėmis galima išgydyti visas ligas, o ypač pasiutimą, nors mokslo vyrai ilgai tuos vaistus tyrę, bet jokios jų gydomosios galios taip ir neįžvelgę. Apie visa tai parašiau straipsnį, kuriame papasakojau Sebastijono Gadliausko giminės istoriją. Jo vaistų problemą palikau su klaustuku. Gal po to mano rašinio žolininko biudžetas dar gerokai pasipildė, nes gana daug neregių į Skirsnemunę patraukė. Tą straipsnį buvau beužmirštąs, bet vieną gražią dieną į redakciją įlėkė garsioji Lietuvos žolininkė Eugenija Šimkūnaitė, kuri noriai bendradarbiavo ir mūsų žurnale. Įlėkė ir tiesiai prie reikalo: "Kuris čia jūsų tą šarlataną išgarsinot?" Kadangi nesijaučiau nusikaltęs, nedelsdamas prisipažinau. Gavau pipirų, o žurnalas gana ilgam laikui neteko geros bendradarbės. Gaila, bet su Eugenija Šimkūnaite mes taip ir nesusitaikėme, nes ji mane viešose paskaitose kaltino, kad esą aš už nepripažinto žolininko reklamą gavęs nemažą sumelę. Teko kreiptis į Sveikatos ministeriją, kad sudrausmintų įsismaginusią medicinos mokslų daktarę. Įvairių nutikimų buvo ir daugiau, bet visko neaprašysi, o darbą žurnale prisimenu su malonumu."

Saulius Plepys

Vladas Požėla Gimė 1913 m. balandžio 1 d. Lauksodyje (Pakruojo raj.). Mirė 1997 m. balandžio 10 d. Kužiuose (Šiaulių raj.). Kunigas, tremtinys. Baigė Kauno kunigų seminariją. Į kunigus įšventintas 1937 m. Dirbo vikaru Vilkijos ir Šiaulių šv. Jurgio parapijose. 1938-1944 m. buvo Šiaulių amatų ir prekybos mokyklų bei berniukų gimnazijos kapelionas. 1942-1944 m. dar ir Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo bei Šiaulių ligoninės chirurginio skyriaus kapelionas. Vokiečių okupacijos metais prisidėjo prie žydų gelbėjimo. 1946 m. buvo ištremtas 10-čiai metų. 1956 m. grįžęs iš tremties klebonavo Aukštelkėje, Skirsnemunėje, Pakapėje. Nuo 1989 m. iki mirties buvo Kužių bažnyčios klebonas. Už žydų gelbėjimą suteiktas Pasaulio teisuolio vardas (1980).

Mikalojus Gadliauskas (Godliauskas) (1818-1890), rašytojas, vertėjas. Bendradarbiavo Tilžėje leidžiamoje „Šviesoje" ir JAV laikraštyje „Vienybė lietuvninkų". Gydė sergančius vaistažolėmis, paliko rankraštinę knygą „Žinios iš locno dasiekimo apie ne kurias ligas žmonių, ypač nervais", parašytą 1880 m. ir dabar saugomą Vilniaus universiteto rankraštyne.

Vida Bracaitė-Kulikauskienė, gim. 1933 m., gyvena ir dirba Vilniuje. Istorikė, ilgametė Mokslų akademijos mokslininkė, tautinių kostiumų tyrinėtoja ir puoselėtoja.

Izidorius Tamošaitis ( 1889-1943 ), kunigas, filosofijos daktaras, tautininkas, Kauno kunigų seminarijos ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. 1934-1939 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, redagavo laikraštį „Lietuvis", žurnalą „Vairas", pats rašė straipsnius filosofijos ir teologijos klausimais. 1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Sibirą, kur mirė.

Telesforas Urbaitis ( 1932-2002), istorikas, ilgametis Mokslininkų rūmų direktorius. Palaidotas Vilniuje.

Alvydas Nikžentaitis, gim. 1961 m. Panemunės kaime, Jurbarko r. - istorikas, Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedros docentas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos istorijos instituto direktorius.

Antanas Gailius, poetas, vertėjas.
Gimė 1951-04-11 Švendriškiuose, Jurbarko raj.

Jonas Gudauskis
Išsilavinimas
Mokėsi Kvėdarnos pradinėje mokykloje, baigė Telšių keturklasę miesto mokyklą. Paterburge gavo pradinės mokyklos mokytojo vardą. Mokytojavo Švendriškių ir Skaudvilės pradinėse mokyklose. Baigė Lietuvos universiteto teisės fakultetą.